Tiek daug minčių verda mano galvoje.Tai mokslai, kūrybinės mintys, gyvenimo problemos ar tiesiog kas nors random. Ten visko tiek daug, kad aš vos galiu išlaikyti savo galvą ant pečių.
Tačiau, kai aš nueinu ten, į tokią vietą, kurią žinau tik aš, mano galvoje nebelieka jokių minčių. Joje nelieka nieko. Visiškai nieko. Man būna taip ramu ir gera, kai ji visiškai tuščia ir lengva, kai nereikia jaudintis dėl visų problemų. Tiesiog sėdžiu savo vietoje ir klausausi paukščių čiulbesio, medžių ošimo ir mėgaujuosi šia akimirka. Aš sėdžiu ir šypsausi, nes ten, ir tik ten aš jaučiuosi laiminga.
Audra
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą