Ko nori moterys

Aš noriu rašyti, tikrai noriu, bet galva kaip kokoso riešutas.
Aš noriu, kad mano pirštai nevaldomai bėgiotų po klaviatūrą, bet jie nežino ką sakyti.
Aš noriu , labai noriu išsakyt savo mintis, bet rašant jos pabėga.
Idėjos nenori išlįsti laukan, joms šalta. 
Vasarą joms per karšta, o žiemą - per šaltą.
Pas mane jos aikštingos.
Ir akys... Jos nori MIEGO. 
Smegenys irgi, bet jos nori ir į matematiką taip pat.
Dilema.
O aš nežinau, ko noriu.
Juk niekas nežino, ko nori moterys.

Vakarė

Pasiilgti

Pasiilgti. Neretas žodis, kuris pastaruoju metu vartojamas iš reikalo. Dažnai ji vartodami net nesusimąstome, ką jis reiškia. Jei tokie gudrūs, pabandykit dabar paaiškint. Nelengva? Man buvo nelengva...
Pasiilgti- kai kažko labai trūksta, kad net pilvą suka. Paaiškinimas pagal mane.
Pasiilgti man yra stiprus žodis. Labai stiprus. Vartoju jį retai, bet kai tai darau, jis būna nuoširdus ir stiprus.
Internete nerandu pasiilgti paaiškinimo. O galėtų būti...
Rašydama tai galvojau apie žmones, bet pasiilgti galima ir nebūtinai žmonių. Pasiilgimas neturi ribų.
Kaip ir meilė. Jei pagalvoji, tai supranti, kad pasiilgti ir mylėti yra gan panašūs žodžiai. Juk pasiilgsti ko nors, ką myli ar bent jauti simpatiją...
Vakarė


P.S. Ir jei kas nors skaitote šį blog'ą, gal pasakytai ką tu manai, galvoji apie pasiilgimą? Gal nori parašyt apie tai ir atsiųsti man į el.paštą? Man tikrai būtų įdomu paskaityti. Jei norėsi tai padaryti, pranešk apie tai komentaruose ir aš tau duosių savo el.pašto adresą. 

Dulkės

Su kiekviena sekunde artėja neaplenkiama mirtis. Juk viskas kažkada išnyks. Greitai išnyks putliosios dėmėtosios pandos, storaodžiai raganosiai ir dryžuotieji tigrai. Žmonės ir išnyks. Išnyks miškai, vandenynai, kalnai, įdubos. Viskas pavirs tik kažkada buvusia viltim, tiesiog dulkėm.
Mirties aš nebijau. Bijau, kad gyvenimas praeis per greitai, kad nespėsiu įgyvendinti savo tikslų ir svajonių. Bijau, kad spoksodama į facebook'o sieną nepražiopsiočiau visko. Gyvenimo.

Iš dulkės gimei, dulke pavirsi.

Pokalbis

Tai bus beveik tikra mano kasdieninio bendravimo su naujais žmonėmis istorija.    Kai su kažkuo susipažįstu, aš gan bijau ir droviuosi, todėl taip gaunasi...
Smegenys:
- Ooo ,Vaka, žiūrėk naujas žmogus. Prieik, susipažink. Juk tau patinka bendraut su žmonėmis.
Vakarė prieina prie žmogaus. Stovi ir spokso. Nejauki tyla.
Smegenys:
- Sakyk labas!
Vakarė:
-Laaebaeiš!!!
Žmogus:
-Labas...
Smegenys:
-Paklausk vardo.
Vakarė:
-Sakyk vardąąą!
Žmogus pasako varda ir paklausia, koks mano.
Vakarė:
-Aš būti Vėkrė.
Smegenys:
-Nu jo...Pasakyk kažką protingo, juk tu gali!
Vakarė:
-Mėnulis sukasi.
Smegenys:
- Vaka, ka tu dirbi?! Pasakyk kažką juokingo, tarsi sakytum savo draugams...
Vakarė:
- Gal nori cepe Linų?! Pagauni? Cepe Linų!!! *juokiasi isterišku juoku*
Žmogus stovi apimtas baimės.
Smegenys:
Košmaras... Pabandyk nusišypsoti, šypsena viską pataiso.
Vakarė padaro keisčiausia, šiek tiek agresyvią veido mimiką.
Žmogus:
-Klausyk, turiu eiti... Pa... Paa...Pavalgyt...
Ir išbėga beprotiškai klykdamas.
Vakarė

Mergaitė su balionais #4

Mergaitei iš rankų pradėjo sprūsti balionai. Iš pradžių vieno virvelė paleido jos rankas ir nuskrido balionas į dausas. Po to kito. Ir dar kito. Bet mergaitė to nepastebėjo, ji tik žvengė ( juoku to nepavadinčiau) ir leido pražūtingai psichozei ją užvaldyti.
Tik kai jos rankose beliko vienas balionas, ji pakėlė akis ir pamatė.
Isterija. Panika. Neviltis. Ir neapsakomas liūdesys tarsi užtvindė ją. Gyvenimas, kurį ji galėjo nugyventi, jei būtų pasirinkusi kitaip, prabėgo jai prieš akis. Ji pagalvojo: galas. Ir tėškėsi į šaltą ir purviną dugną.
Vakarė

ramybė

Tiek daug minčių verda mano galvoje.Tai mokslai, kūrybinės mintys, gyvenimo problemos ar tiesiog kas nors random. Ten visko tiek daug, kad aš vos galiu išlaikyti savo galvą ant pečių.
Tačiau, kai aš nueinu ten, į tokią vietą, kurią žinau tik aš, mano galvoje nebelieka jokių minčių. Joje nelieka nieko. Visiškai nieko. Man būna taip ramu ir gera, kai ji visiškai tuščia ir lengva, kai nereikia jaudintis dėl visų problemų. Tiesiog sėdžiu savo vietoje ir klausausi paukščių čiulbesio, medžių ošimo ir mėgaujuosi šia akimirka. Aš sėdžiu ir šypsausi, nes ten, ir tik ten aš jaučiuosi laiminga.
Audra

Mergaitė su balionais #3

Dabar mergaitė vos vos siekė antrą aukštą. 3/4 jos balionų sudarė juodieji balionai. Mergaitė nesitaisė. Kaip tik, vis labiau leidosi žemyn. Tačiau balionai vis tiek yra balionai: šiek tiek kelia.
Bet jeigu tu nesitaisai ir vis daugiau gauni juodųjų balionų, tai tada jie pradeda slysti tau iš rankų. O kai jie išslysta, tu nukrenti į dugną ir daugiau iš ten nebepakyli, nes nebegauni jokių balionėlių.
Vakarė