Taigi mergaitė rinko balionus. Dažniausiai jos rankos gniaužė spalvotuosius balionus. Žinoma, pasitaikydavo ir vienas kitas juodasis balionas, bet tik vienas kitas. Mergaitė jau buvo pakilusi ligi pušų viršūnių, kai viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Mergaitė staiga ištįso, pasikeitė jos balsas, pradėjo ji nešioti lemenėles ir pešiotis antakius. Manau, suprantat, kas atsitiko. Tada prasidėjo... Nusibodo mergaitei spalvotieji balionai, užsimanė juodųjų, pradėjo maištauti. Ji šokinėjo nuo stogų, trankė galva į sienas, pylėsi sau į gerklę nuodus ir t.t. Ji manė, kad yra išskirtinė, elgiasi kitaip negu visi, yra kitokia, puikiai matydama, kad taip daro visi. Manė, kad spalvotuosius balionus turi visi, tai nuobodu ir įprasta. Bet, žinoma, ji klydo.
Vakarė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą