Pokalbis

Tai bus beveik tikra mano kasdieninio bendravimo su naujais žmonėmis istorija.    Kai su kažkuo susipažįstu, aš gan bijau ir droviuosi, todėl taip gaunasi...
Smegenys:
- Ooo ,Vaka, žiūrėk naujas žmogus. Prieik, susipažink. Juk tau patinka bendraut su žmonėmis.
Vakarė prieina prie žmogaus. Stovi ir spokso. Nejauki tyla.
Smegenys:
- Sakyk labas!
Vakarė:
-Laaebaeiš!!!
Žmogus:
-Labas...
Smegenys:
-Paklausk vardo.
Vakarė:
-Sakyk vardąąą!
Žmogus pasako varda ir paklausia, koks mano.
Vakarė:
-Aš būti Vėkrė.
Smegenys:
-Nu jo...Pasakyk kažką protingo, juk tu gali!
Vakarė:
-Mėnulis sukasi.
Smegenys:
- Vaka, ka tu dirbi?! Pasakyk kažką juokingo, tarsi sakytum savo draugams...
Vakarė:
- Gal nori cepe Linų?! Pagauni? Cepe Linų!!! *juokiasi isterišku juoku*
Žmogus stovi apimtas baimės.
Smegenys:
Košmaras... Pabandyk nusišypsoti, šypsena viską pataiso.
Vakarė padaro keisčiausia, šiek tiek agresyvią veido mimiką.
Žmogus:
-Klausyk, turiu eiti... Pa... Paa...Pavalgyt...
Ir išbėga beprotiškai klykdamas.
Vakarė